Kurortai Dominikoje labiau panašūs į rezervatus užsieniečiams. Paprastai tai miesto prieigose sutvarkytas didelis plotas, kur, išsibarstę tarp golfo aikštynų, augmenijoje skęsta viešbučiai. Trumpai nupjauta žolė, fontanai, baseinai, palmės, gėlynai, spalvingi namukai, teniso kortai, sutvarkyti takeliai ir... viskas apjuosta tvoromis su spygliuota viela. Aplink visą parą gausu privačių saugos tarnybų darbuotojų, kurių dalis saugo vartus, o kiti važinėja dviračiais ir viską prižiūri.

Nors apsauga ir didelė (o gal kaip tik to), smurto ar agresijos nei kurorto ribose, nei paplūdimiuose, nei mieste (Puerto Platoje) per dvi savaites nepastebėjome. Tačiau kaip ir visur gausu įspėjimų apie smulkias vagystes ir sukčiavimą.

Viešbučiai: vadinamuosiuose "all inclusive" į kainą įeina maitinimas visą dieną, įvairaus stiprumo alkoholiniai ir gaivieji gėrimai, rankšluosčiai prie baseino, švari ir tvarkinga aplinka. Be to, yra teigiamų savybių, perimtų iš amerikiečių, – dauguma viešbučių siūlo dvimetrines "king size" lovas, kurių panašios klasės Europos viešbučiuose nerasite. Visuose kambariuose yra lubų ventiliatoriai ir stiprūs oro kondicionieriai, taigi karštomis tropinėmis naktimis poilsis pageidaujamoje temperatūroje bus dar malonesnis.

Gerai pailsėti padeda ir Dominikos laiko juosta, kuri nuo Lietuvos skiriasi šešiomis valandomis: kai keliatės auštant (7 val.) ir, pasiklausę rytmetinio paukščių koncerto, pro palmes žygiuojate į restoraną pusryčiauti, Lietuvoje jau būna pirma valanda dienos.

Vandens iš krano tikrai negalima gerti, nes jame labai daug chloro, tačiau viešbutyje prie kambarių stovi mūsų biurų darbuotojams gerai žinomi "cooleriai" su geriamojo vandens bakais. Maistas taip pat nenuodingas, tik kartais kiek neįprastai paruoštas. Siūloma virtuvė – pusiau europinė, pusiau vietinė, kuri visai nekenksminga, jei patiekalus renkiesi su saiku.

Na, o kalbant apie saulę tėra tik vienas receptas: pirmomis dienomis ilgai nesideginti, nešioti galvos apdangalus ir nepamiršti losjono nuo įdegio. Nekreipkite dėmesio į prie baseino juodukais tapusius baltaodžius ir nesijaudinkite, kad liksite neįdegę: net ir naudodami visas saugumo priemones, namo grįšite tokie rudi, kad niekaip nepavyks nuslėpti, jog atostogavote.

Poilsiautojams nerekomenduojama nuomotis automobilių.
Saloje yra tik vienas kelias, jungiantis šiaurinę ir pietinę pakrantes – "autostrada", dydžiu primenanti Molėtų plentą, tik dar labiau duobėta ir visai nepažymėta. Dar daugiau - čia negalioja eismo taisyklės, o vairuotojai teisę važiuoti išsikovoja signalizuodami ir tokiu būdu mėgindami į save atkreipti dėmesį.

Siaurutės miestų gatvelės pilnos sukežusių automobilių, senų sunkvežimių ir motorolerių. Pastaruosius vietiniai naudoja itin intensyviai ir, matyt, laiko nuodėme vienu važiuoti mažiau nei trise.

Norintiems išvengti spūsčių ir geriau pažinti salą verta paieškoti alternatyvų, pavyzdžiui, organizuotų išvykų ar taksi. Beje, ir kainos ne pačios didžiausios - maždaug keturių valandų taksi ekskursija po artimiausią miestą, aplankant visas jo įžymybes, kainuos apie 25-32 JAV dolerių.